Who cast that first fateful tomato that started the La Tomatina revolution? The reality is no one knows. Maybe it was an anti-Franco rebellion, or a carnival that got out of hand. According to the most popular version of the story, during the 1945 festival of Los Gigantes (a giant paper mâché puppet parade), locals were looking to stage a brawl to get some attention. They happened upon a vegetable cart nearby and started hurling ripe tomatoes. Innocent onlookers got involved until the scene escalated into a massive melee of flying fruit. The instigators had to repay the tomato vendors, but that didn't stop the recurrence of more tomato fights—and the birth of a new tradition.
Fearful of an unruly escalation, authorities enacted, relaxed, and then reinstated a series of bans in the 1950s. In 1951, locals who defied the law were imprisoned until public outcry called for their release. The most famous effrontery to the tomato bans happened in 1957 when proponents held a mock tomato funeral complete with a coffin and procession. After 1957, the local government decided to roll with the punches, set a few rules in place, and embraced the wacky tradition.
Though the tomatoes take center stage, a week of festivities lead up to the final showdown. It's a celebration of Buñol's patron saints, the Virgin Mary and St. Louis Bertrand, with street parades, music, and fireworks in joyous Spanish fashion. To build up your strength for the impending brawl, an epic paella is served on the eve of the battle, showcasing an iconic Valencian dish of rice, seafood, saffron, and olive oil.
Today, this unfettered festival has some measure of order. Organizers have gone so far as to cultivate a special variety of unpalatable tomatoes just for the annual event. Festivities kick off around 10 a.m. when participants race to grab a ham fixed atop a greasy pole. Onlookers hose the scramblers with water while singing and dancing in the streets. When the church bell strikes noon, trucks packed with tomatoes roll into town, while chants of "To-ma-te, to-ma-te!" reach a crescendo.
Then, with the firing of a water cannon, the main event begins. That's the green light for crushing and launching tomatoes in all-out attacks against fellow participants. Long distance tomato lobbers, point-blank assassins, and medium range hook shots. Whatever your technique, by the time it's over, you will look (and feel) quite different. Nearly an hour later, tomato-soaked bombers are left to play in a sea of squishy street salsa with little left resembling a tomato to be found. A second cannon shot signals the end of the battle. | Kas gi pirmas metė tą lemtingą pomidorą, kuris pradėjo 'La Tomatina' revoliuciją? Tiesą pasakius, niekas nežino. Galbūt tai buvo anti-Frankų priešinimasis arba koks nors karnavalas, kuris tapo nekontroliuojamas. Pagal labiausiai populiarią šios istorijos versiją, per 1945-ųjų 'Los Gigantes' festivalį (milžinišką papjė-mašė lėlių paradą), vietiniai gyventojai bandė suvaidinti skandalą, kad pritrauktų dėmesio. Jie netikėtai rado daržovių vežimą šalimais ir pradėjo svaidyti prinokusius pomidorus. Nekalti stebėtojai buvo įtraukti į visa tai, kol visa ši scena išsiplėtojo į nemažas skraidančių vaisių grumtynes. Kurstytojai neišsisuko nesumokėję pomidorų prekiautojams už padarytą žalą, bet tai toli gražu nesustabdė pomidorų 'kovų' pasikartojimų, kurių dėka gimė nauja tradicija. Baimindamiesi maištingos eskalacijos, valdžios organai priėmė įstatymą, pagal kurį grąžino visa eilę draudimų iš 1950-ųjų. 1951-aisiais, vietiniai gyventojai, kurie nepaisė įstatymų buvo įkalinti iki tol, kol publikos nepasitenkinimas išaugo iki to, kad jei buvo paleisti. Labiausiai žinomas išsityčiojimas iš pomidorų draudimų įvyko 1957-aisiais, kai šalininkai eitynių metu pašaipiai nešė pomidorą karste ir vaidino jo laidotuves. Po 1957-ųjų, vietinė valdžia nusprendė susitaikyti su dabartine situacija, įvedė kelis pataisomuosius įstatymus ir patys tapo šios keistos tradicijos šalininkais. Nors pomidorai ir yra reikšmingi Ispanijos kultūrai, po vienos savaitės linksminimosi ir iškilmių ateina metas atversti visas likusias kortas. Tai yra Buñol'io šventųjų - Šv. Mergelės Marijos ir Šv. Luiso Bertrano šventė, kurioje kupina gatvės paradų, muzikos ir fejerverkų, ir visa tai atlikta su linksma ispanų dvasia. Kad įgauti jėgų ateinančiam šėlsmui, šventės išvakarėse būna ruošiama didingoji paelja, simbolizuojanti Valensijos patiekalą susidedantį iš ryžių, jūros gėrybių, kroko ir alyvuogių aliejaus. Šiandien, ši nesuvaržyta šventė įgavo tam tikrą tvarką. Organizatoriai pasistengė ir jiems pavyko išauginti specialų ir nemalonų pomidorų pasirinkimą, skirtą būtent šiam kasmetiniam įvykiui. Veiksmas prasideda aplink 10 valandą ryto kai dalyviai turi lenktyniauti dėl kumpio, kuris yra pritaisytas prie riebaluoto stulpo. Stebėtojai su vandens žarnomis nuplauna kodavimo įrenginius ir tuo pačiu metu dainuoja bei šoka miesto gatvėse. Kai bažnyčios varpas išmuša 12 valandą, sunkvežimiai, pripildyti pomidorų, įvažiuoja į miestą ir kaip tik tuo tarpu "To-ma-te, to-ma-te!" giesmės pasiekia kulminaciją. Galiausiai, vandens patrankos šūviai pradeda renginį. Tai yra lyg žalia šviesoforo šviesa, leidžianti iš paskutiniųjų traiškyti ir svaidyti pomidorus į dalyvius. "Tolimųjų nuotolių pomidorų metikai", artimo nuotolio žudikai ir vidutinio nuotolio kablio metimai. Kad ir kokia tavo technika, pačiame renginio gale tu pažvelgsi (ir tuo pačiu pajausi) į viską kitomis akimis. Beveik po valandos, pomidorų sultimis apsipilstę "pomidorų metikai" yra paliekami žaisti šlapioje gatvės salsoje, kurioje beveik nelikę nė pėdsako pomidorų. Sekantis patrankos šūvis įspėja, jog mūšis yra baigiamas. |